Apie programinius autorius — mąsliu literatūros kritiko žodžiu
Ruošdamiesi lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui, gimnazistai neretai naudojasi ne tik mokytojų parengta ar vadovėliuose pateikiama medžiaga, bet ir literatūros mokslininkų tyrinėjimais. Puikią progą išgirsti svarių literatūrinių argumentų ir pasisemti prasmingų idėjų turėjo vyresniųjų klasių mokiniai, dalyvavę Senamiesčio gimnazijoje viešėjusio literatūros kritiko, poeto, eseisto, solidžių literatūros premijų laureato Gintaro Bleizgio paskaitoje „Sovietmetis lietuvių literatūroje: Juozas Aputis ir Jurgis Kunčinas“.
Paskaitos būta klausiančios ir atsakančios, mąslios ir provokuojančios — gyvos. G. Bleizgys prisipažino asmeniškai bendravęs tiek su J. Apučiu, tiek su J. Kunčinu ir pateikė įdomių įžvalgų apie jų kūrinius, reprezentuojančius sudėtingą sovietmečio situaciją, kuri šiandieniniams aštuoniolikmečiams–devyniolikmečiams dažnai atrodo kaip gūdi tolima praeitis, todėl yra nelengvai suvokiama. G. Bleizgio pastebėjimu, J. Aputis ir J. Kunčinas pirmiausia buvo drąsūs žmonės, kitaip nebūtų sukūrę tokių kūrinių.
J.Apučio kūrybą G. Bleizgys įvertino kaip aukščiausio lygio meną. Kaip viena stipriausių šio autoriaus novelių įvardyta „Erčia, kur gaivus vanduo“. Anot literatūros kritiko, šioje novelėje atskleidžiama atsisveikinimo su tėvais ir vaikyste bei perėjimo į naują erdvę patirtis yra ir universali, ir labai unikali — dėl to aktuali visada ir visiems. Įtaigūs, jauną žmogų mąstyti skatinantys G. Bleizgio argumentai turėtų įkvėpti gimnazistus ne tik rašant samprotavimo bei literatūrinius rašinius, bet ir rengiant temas lietuvių kalbos ir literatūros įskaitai, o kai kam galbūt taps lemtingi laikant brandos egzaminą.
Beje, derėtų nepamiršti, kad G. Bleizgys — ne tik literatūros tyrinėtojas, bet ir perspektyvus šiuolaikinis rašytojas. „Nematome vienas kito minčių, bet jos visos yra ant mūsų kelio, ant viešo kelio, kuris yra atviras“, — sako G. Bleizgys. Reikia tikėtis, kad pažintis su autoriumi paskatins gimnazistus įdėmiai perskaityti eilėraščių rinktinę „Xeranthemum“ (tai ne koks nors sudėtingas tiksliųjų mokslų terminas, bet sausukų giminės augalo pavadinimas) ir būtent už ją atiduoti savo balsus Metų knygos rinkimuose.
Lietuvių kalbos mokytoja Teresė Jarmalienė