Poezijos Pavasario  paukštė  gimnazijoje

Gegužės 17 –oji gimnazijoje buvo ypatinga –  viešėjo  jautrios sielos ir šilto  balso poetė, kultūros laidų autorė ir vedėja, Tarptautinio poezijos pavasario dalyvė Indrė Valantinaitė. 

Susitikimo dalyviai gimnazistai ir mokytojai buvo  apdovanoti: poetė skaitė savo eilėraščius, pasakojo kūrinių ,,gimimo“ istorijas, leidosi į atvirą pašnekesį su klausytojais, noriai atsakė į klausimus. Paprašyta apibūdinti savo kasdienybę, rašytoja atviravo, kad  kasdien skirianti laiko dvasinei disciplinai, nes  tai ,,nuolatinis kiekvienos dienos pamatas“. 

Į klausimą, kodėl rašo eilėraščius, nes tai nėra madingas reiškinys, autorė atsakė: ,,Tiek laiko skiriame savo buities gerovei ir išvaizdai  puoselėti, todėl  vidus turi vytis, jei ,,siekiame pusiausvyros ir harmonijos.“ Be to, lyrinio žodžio kūrėjai be galo  svarbus tikėjimas: ,,Tai gyvenimo ašis ir prioritetas tiek vertybių sistemoje, tiek dienotvarkėje“. 

Apie jaunesnių žmonių poreikį skaityti poeziją šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje Indrė turi savo poziciją: eilėraščiai buvo ir bus skaitomi, kai susiduriama su ribine situacija ir būtina suvokti savo vietą gyvenime. Jautrus žodis kartais gali padėti pajusti stiprias emocijas  labiau nei ilgas prozos kūrinys.

Valanda, praleista su poete Indre Valantinaite, prabėgo kaip vienas mirksnis. O paskutinis eilėraštis ,,Regėjimas“  skambėjo  kaip prasmingas linkėjimas mums visiems: ,,Ir pamatai įtemptą stygą švytinčios būties“.

                Gimnazijos bibliotekininkė, istorijos mokytoja Vida Šereikienė