Tik tak, tik tak…

Tik tak, tik tak…

„Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje, galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus…“ Tokio poetiško leitmotyvo kviečiami saulėtą gegužės 23 vidurdienį į Paskutinio skambučio šventę rinkosi Jonavos Senamiesčio gimnazijos 156 abiturientai, mokytojai, tėveliai, svečiai. Pakiliai ir oriai žengė ketvirtokai aktų salėn, lydimi savo antrųjų mamų – auklėtojų: Audronės Kuliešienės, Laimos Statkevičienės, Romualdos Stankevičienės, Rasos Saračinskienės, Loretos Montvilienės, Vitalijos Ramonienės, beje, kuriai ši laida pirmoji. Jau tapo gražia tradicija šventę pradėti nuoširdžiu „Panerio“ pradinės mokyklos pasirodymu. „Tik tak, tik tak! Tiksi laikrodis ramiai“, – melodingai skambėjo pirmokėlių dainos žodžiai. Dėkodami mažiesiems paneriečiams ir jų mokytojoms Eridanai Tabūnienei bei Erikai Petrošienei susirinkusieji nešykštėjo gausių plojimų ir šypsenų.

Tą popietę abiturientai išgirdo daug prasmingų ir šiltų sveikinimų. Mokyklos direktorė Rita Čiužienė lakoniškai priminė apie šiuolaikiniame pasaulyje sunkiai randamą žmogiškumo kodą ir kvietė kuo daugiau gyvai bendrauti. Meras Mindaugas Sinkevičius su ilgesiu prisiminė, kad jis buvęs gimnazijos V laidos abiturientas, o šiandien salėje jau XXI laida. Visiems linkėdamas sėkmės, jis sakė laukiantis pirmųjų šimtukų. Šventę pagerbė Danutė Višinskytė, atvykusi iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos regioninės politikos departamento. „Būkite drąsūs ir atkaklūs. Ir jums pasiseks“, – ragino viešnia.

Paskui renginio vedėjai visus palydėjo į šventiškas pamokas – pasikalbėjimus, kuriuos moderavo pačių mokinių valia pasirinktos mylimos dėstomų dalykų mokytojos. Šmaikščiai, žaismingai, įtaigiai jos kalbėjo apie jauno žmogaus žydėjimą, meilę, laimę, draugystę ir gyvenimo pamatines vertybes. Netrukus laikas atėjo ir III klasių srauto programai. Juk būtent trečiokai yra artimiausi abiturientų draugai. Jie kvietė svajoti, žiūrėti į žvaigždes, kol jos taps spalvotos, tobulėti ir nepasiduoti. „Čia liko jūsų pats gražiausias laikas, kurio atrodo buvo tiek mažai“, – iš širdies traukė bičiuliai pasirodymo pabaigoje.

Žinoma, šventės svariausius padėkos ir pagarbos žodžius tarė gimnaziją paliekantieji. Neapsieita be tradicinių ritualų ir mokyklinės valdžios regalijų perdavimo momento. Šiemet ketvirtokų testamentas tikrai „ultra – mega“  modernus – skaitmeninė laikmena su veržliu, juokingu gimnazijos turto ir gyvenimo turiniu. Galiausiai jautriausios, švelniausios eilės buvo skirtos visiems ketverius metus lydėjusiems mokytojams ir visada šalia buvusiems tėveliams. Susigraudinę jie švelniai žvelgė į taip greitai užaugusius vaikus ir kiekvienas širdyje linkėjo kuo geriausio… „Viskas bus gerai, nes pasaulis mūsų namai“, – lyg atsisveikinimo akordas nuvilnijo abiturientų daina. O tuo metu ant sienos laikrodis užsispyręs kartojo tik tak, tik tak.

                                                                                           Mokytoja Vijoleta Isiūnienė